VELŽIAI

                Velžių piliakalnis -  įrengtas Arimaičių ežero pietiniame krante. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1969 m. tyrė Šiaulių Aušros muziejus, Julius Naudužas ištyrė piliakalnio aikštelę, padarė rytinio pylimo bei griovio ir šiaurinio šlaito pjūvį – iš viso 1075 m². Piliakalnyje aptiktas iki 60 cm storio kultūrinis sluoksnis, jame – sidabrinė antkaklė, žalvarinės pasaginės segės, smeigtuko fragmentas, kabutis, trinamosios girnos, lipdyta ir apžiesta keramika, gyvulių kaulai. Aikštelės pakraščiuose stovėjo medinė siena, kurios išliko akmenų juosta su apdegusio molio tinko gabalais. Padarius pylimo pjūvį nustatyta, kad jis supiltas per 3 kartus iš smėlio-žvyro sluoksnio. Bendras pylimo sluoksnių storis siekė 2,8 m. Pylimo papėdėje buvo 12 m pločio, 1,6 m gylio griovys. Pačioje aikštelėje aptiktos 3 keturkampių ilgų pastatų vietos. Papilyje ištyrus 100 m² plotą rastas židinys. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.